LABAI ATSIPRAŠAU, BET YRA NEMAŽA TIKIMYBĖ, KAD TURITE PARAZITŲ!
Kas tie parazitai? Tai organizmai (kirmėlės, grybeliai, pirmuonys), gyvenantis savo šeimininko sąskaita. Jie tyliai apiplėšia žmogų, atimdami iš jo dalį medžiagų, reikalingų jo gyvybei palaikyti. Negana to, jie dar išskiria toksinus, kurie yra stiprūs nuodai mūsų organizmui, sukelia lėtines ligas.
Keletas faktų apie parazitus
PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis parazitais užsikrėtę daugiau kaip 4,5 mlrd. žmonių, 9 iš 10 – kirmėlėmis.
Pasaulyje 99,9 proc. žmonių, turinčių naminius gyvūnus, įskaitant paukščius ir graužikus, užsikrėtę parazitais.
Parazitai sukelia vidutiniškai 14 000 000 mirčių per metus, t. y. 25 proc. pasaulinio mirtingumo rodiklio (PSO).
Lėtinės (taip pat ir onkologinės) ligos 80 proc. atvejų sukeltos parazitų poveikio. Visame pasaulyje mokslininkai vis labiau linksta prie parazitinės vėžio teorijos. Opistorchozės sukėlėjas (paplitęs ir Lietuvoje) priskirtas pirmajai kancerogenų, tai yra vėžį sukeliančių faktorių, grupei (IARC – Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros - duomenimis), kuriai taip pat priklauso hepatito B, C ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV). 1989 m. atrasta trichomonozės sukėlėjo savybė paversti sveikas ląsteles vėžinėmis. Trichomona paskelbta žmonijos priešu ne tik dėl vėžį sukeliančių savybių – sudarydama ant kraujagyslių sienelių kolonijas, ji sukelia aterosklerozę.
Kaip užsikrečiame parazitais?
Jie visur, neįmanoma nuo jų pasislėpti! Parazitai palyginus lengvai ir paprastai gali patekti į žmogaus organizmą. Mes net nesusimąstom apie tai, kad rizikuojame priimti „neprašytus svečius“ kasdien po kelis kartus ir įvairiais būdais. Naivu galvoti, kad galime nuo jų apsisaugoti.
Užsikrėtimo būdai:
· Važiavimas visuomeniniu transportu (ant keleiviu rankų yra dideli kiekiai kirmėlių kiaušinėlių ir kitų parazitų)
· Lankymasis viešojo maitinimo įstaigose (ar esate įsitikinę, kad visi produktai, esantys ant stalo, kruopščiai apdoroti, ir kad jūsų lėkštėje nėra nei vieno parazito?)
· Maudymasis gamtiniuose vandens telkiniuose (bet kokiame gėlame ar sūriame vandenyje yra milijardai įvairių helmintų (kirmėlių) lervučių, kiaušinėlių ir kitų parazitų)
· Per vandenį iš čiaupo (kai kurie parazitai – labai atsparūs, chloravimas ir jonizavimas nepaveikia jų vystymosi ciklo)
· Per nepakankamai išplautus vaisius, daržoves ir žalumynus (kirmėlių ir kitų parazitų lervos aktyviai naudojasi augalais migruodamos)
· Per nepakankamai termiškai apdorota mėsą, žuvį, kiaušinius (parazitai ne tik patys gyvena gyvuose organizmuose, bet ten ir veisiasi; moksliškai įrodytas daugelio parazitų atsparumas aukštai temperatūrai)
· Per pieną ir pieno produktus (parazitai turi nemažai galimybių patekti į pieną, pradedant melžėjos rankomis ir baigiant fasavimu; pieno apdorojimo metodai leidžia apsisaugoti ne nuo visų parazitų vystymosi stadijų)
· Per vabzdžius (net boružėlė ant savo kojyčių ir plaukelių gali pernešti kirmėlių kiaušinėlius)
· Dirbant darže, persodinant kambarinius augalus (ten, kur yra tiesioginis kontaktas su dirvožemiu, yra visos sąlygos užsikrėsti helmintais)
· Per naminius gyvūnus (gyvūnų kailis – tai parazitų (askaridžių, spalinių, liamblijų) kiaušinėlių pernešėjas. Nukritę nuo plaukų spalinių kiaušinėliai būna gyvybingi 6 mėnesius ir per dulkes, žaislus, kilimus, naminį apavą gali patekti į žmogaus organizmą. Šuo per drėgną kvėpavimą paskleidžia kiaušinėlius iki 5 m., katė – iki 3 m. Išdžiuvusias gyvūnų išmatas su kirmėlių kiaušinėliais išnešioja vėjas, o mes visa tai įkvepiame kartu su oru ir dulkėmis)
· Per pinigus (ypač pavojingos senos kupiūros, kurios yra tikras įvairių stadijų parazitų, grybelių ir kirmėlių veislynas)
Trumpai tariant, užsikrėsti galima visur ir nuo visko.
Parazitai gali būti aptinkami bet kurioje žmogaus kūno vietoje: plaučiuose, kepenyse, tulžies pūslėje, raumenyse, sąnariuose, virškinamajame trakte, smegenyse, kraujyje, akyse ir net širdyje. Parazitų sukeltų ligų sunkumo spektras svyruoja nuo slaptos, lengvos eigos iki ypatingai sunkios su letaline baigtimi. Silpnumas, apatija, depresija, susierzinimas, dėmesio koncentracijos ir atminties susilpnėjimas, svorio kritimas ar viršsvoris, nuolatinis alkio jausmas, miego sutrikimas, sąnarių ir raumenų skausmai, vidurių pūtimas, laisvumas ar užkietėjimas, pykinimas, alergija – toli gražu ne visas parazitų gyvybinės veiklos rezultatų sąrašas. Parazitų poveikio žmogaus organizmui mechanizmas yra labai įvairiopas ir sukelia daugelį ligų. Taigi, jei sergate lėtinėmis sąnarių, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligomis, nuolatos blogai jaučiatės, nesiseka nustatyti ligos diagnozės, ilgai ir neefektingai gydotės, jus kankina neaiškios kilmės skausmai, odos niežėjimas, alerginiai bėrimai, pasikartojantis karščiavimas su raumenų skausmais – labai tikėtina, kad jūsų organizme gyvena parazitai.
Tik nereikia panikuoti! Parazitai (kirmėlės, grybeliai ir bakterijos) jau ne vieną kartą pateko, patenka ir pateks į kiekvieno be išimties žmogaus organizmą. Ir reikia su šiuo faktu susitaikyti! Nevalia susitaikyti su tuo, kad mūsų organizme būtų sudarytos tinkamos sąlygos jiems gyventi ir veistis! Reikia laiku naudotis adekvačiais, saugiais ir patikimais organizmo apsivalymo nuo parazitų būdais, pasirūpinti tinkama profilaktika.
Labiausiai mūsuose paplitęs parazitozių gydymo būdas – medikamentinis (vermoksas, dekaris, pirantelis, helmintoksas – daugeliui girdėti preparatai nuo kirmėlių). Žmonės taip gydosi metų metus, nes nuolatos yra užsikrėtę („chemija“ neveikia lervučių ir kiaušinėlių, iš kurių vėl išsivysto suaugę parazitai). Toks gydymas padeda išspręsti kai kurias problemas, bet iš esmės nieko nepakeičia. Be to, niekam ne paslaptis, kad cheminiai preparatai turi pašalinį poveikį.
Savarankiškas gydymas dažnai būna nesėkmingas, ypač kai žmogaus organizme yra ne vienas parazitas, o daugiau. Būtinas kompleksinis, sisteminis, mokslinis požiūris. Reikalinga ir kuo tikslesnė diagnostika (išmatų tyrimo dėl kirmėlių kiaušinėlių tikslumas 10-14 proc), nes tuomet gydymas būna efektyvesnis. Šio metu tiksliausiai parazitozės diagnozuojamos biorezonanso būdu. Kuo individualiau bus sudaryta gydymo programa, tuo ji bus efektyvesnė ir mažiau kenksminga. Reikia ne tik sunaikinti ir evakuoti parazitus, bet ir jų lervas, taip pat atstatyti pažeistas organų ir sistemų funkcijas, išvalyti organizmą nuo toksinų, susidariusių yrant žuvusiems parazitams.
Todėl siūlau nesigydyti patiems, o kreiptis į specialistą.
Kitas reikalas – profilaktika. Tai mes galime ir turime daryti patys!
Jei mūsų imuninė sistema veikia puikiai, ji pati susitvarko su daugeliu rūšių parazitų. Taigi, visų pirma, turime stiprinti imunitetą (o kaip tai padaryti, tai jau atskira tema).
Antra, turime laikytis tam tikrų sanitarijos ir higienos taisyklių:
· Būtinai plaukime rankas šiltu vandeniu su muilu grįžę iš lauko, po naudojimosi tualetu.
· Naudokime mažiausiai tris pjaustymo lenteles (vieną duonai, kita augaliniams produktams, trečia mėsai ir žuviai). Pasinaudoję lentele, išsiplaukime rankas su muilu, o paskui su pirštinėmis išplauti kiekvieną lentelę ir perlieti verdančiu vandenių. Peiliai irgi turi turėti savo paskirtį (niekada nepjaustykite duonos peiliu, skirtu mėsai ir žuviai!).
· Visada dezinfekuokime kriauklę po to, kai plovėme joje mėsą ar žuvį.
· Nevaikščiokime namuose apsiavę lauko avalynę (taip pat neleiskime to daryti mūsų svečiams) ir lauke su naminėmis šlepetėmis.
· Grįžę iš pasivaikščiojimo plaukime su muilu naminių gyvūnų letenas.
· Nevartokime žalių gyvulinių produktų (žuvies, mėsos, kiaušinių) be pakankamo prieskonių kiekio (česnakas, imbieras, pipirai, garstyčios, gvazdikėliai), kurie sumažina galimybę parazitams įsitvirtinti mūsų organizme.
· Išsimaudę gamtiniame vandens telkinyje, nusiprauskime po dušu.
· Negerkime vandens iš čiaupo be specialaus paruošimo (filtravimas, struktūravimas, virinimas, jonizavimas sidabro jonais).
Ir trečia, mažiausiai du kartus per metus profilaktiškai apsivalykime nuo parazitų. Geriausiai tam tinka kompleksiniai žoliniai preparatai, maisto papildai, kuriuos jums individualiai galėtų parinkti gydytojas fitoterapeutas arba bendrosios praktikos gydytojas. Siūlyčiau patiems pasidomėti parazitozių profilaktika, nes nuolatos vartoti „chemiją“ tikrai ne išeitis.
Ketvirta, dažniau vartokime produktus, kurių nemėgsta parazitai. Tai žalios ir raudonos spalvos, aštraus ir kartaus skonio maistas, visų pirma, pipirai, svogūnai, česnakai, garstyčios, krienai, pelynas, gvazdikėliai, jūros kopūstai, imbieras, krapai, ramunėlės, graikiniai riešutai. Nemažai žmonių neperneša kai kurių čia išvardytų produktų. Gali būti, kad dėl tokios reakcijos kalti „įnamiai“. Jiems yrant, atsipalaiduoja jų kūnuose buvę toksinai ir kitos medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas.
Ir nebijokime parazitų, bet duokime jiems tinkamą atkirtį!
Keletas faktų apie parazitus
PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis parazitais užsikrėtę daugiau kaip 4,5 mlrd. žmonių, 9 iš 10 – kirmėlėmis.
Pasaulyje 99,9 proc. žmonių, turinčių naminius gyvūnus, įskaitant paukščius ir graužikus, užsikrėtę parazitais.
Parazitai sukelia vidutiniškai 14 000 000 mirčių per metus, t. y. 25 proc. pasaulinio mirtingumo rodiklio (PSO).
Lėtinės (taip pat ir onkologinės) ligos 80 proc. atvejų sukeltos parazitų poveikio. Visame pasaulyje mokslininkai vis labiau linksta prie parazitinės vėžio teorijos. Opistorchozės sukėlėjas (paplitęs ir Lietuvoje) priskirtas pirmajai kancerogenų, tai yra vėžį sukeliančių faktorių, grupei (IARC – Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros - duomenimis), kuriai taip pat priklauso hepatito B, C ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV). 1989 m. atrasta trichomonozės sukėlėjo savybė paversti sveikas ląsteles vėžinėmis. Trichomona paskelbta žmonijos priešu ne tik dėl vėžį sukeliančių savybių – sudarydama ant kraujagyslių sienelių kolonijas, ji sukelia aterosklerozę.
Kaip užsikrečiame parazitais?
Jie visur, neįmanoma nuo jų pasislėpti! Parazitai palyginus lengvai ir paprastai gali patekti į žmogaus organizmą. Mes net nesusimąstom apie tai, kad rizikuojame priimti „neprašytus svečius“ kasdien po kelis kartus ir įvairiais būdais. Naivu galvoti, kad galime nuo jų apsisaugoti.
Užsikrėtimo būdai:
· Važiavimas visuomeniniu transportu (ant keleiviu rankų yra dideli kiekiai kirmėlių kiaušinėlių ir kitų parazitų)
· Lankymasis viešojo maitinimo įstaigose (ar esate įsitikinę, kad visi produktai, esantys ant stalo, kruopščiai apdoroti, ir kad jūsų lėkštėje nėra nei vieno parazito?)
· Maudymasis gamtiniuose vandens telkiniuose (bet kokiame gėlame ar sūriame vandenyje yra milijardai įvairių helmintų (kirmėlių) lervučių, kiaušinėlių ir kitų parazitų)
· Per vandenį iš čiaupo (kai kurie parazitai – labai atsparūs, chloravimas ir jonizavimas nepaveikia jų vystymosi ciklo)
· Per nepakankamai išplautus vaisius, daržoves ir žalumynus (kirmėlių ir kitų parazitų lervos aktyviai naudojasi augalais migruodamos)
· Per nepakankamai termiškai apdorota mėsą, žuvį, kiaušinius (parazitai ne tik patys gyvena gyvuose organizmuose, bet ten ir veisiasi; moksliškai įrodytas daugelio parazitų atsparumas aukštai temperatūrai)
· Per pieną ir pieno produktus (parazitai turi nemažai galimybių patekti į pieną, pradedant melžėjos rankomis ir baigiant fasavimu; pieno apdorojimo metodai leidžia apsisaugoti ne nuo visų parazitų vystymosi stadijų)
· Per vabzdžius (net boružėlė ant savo kojyčių ir plaukelių gali pernešti kirmėlių kiaušinėlius)
· Dirbant darže, persodinant kambarinius augalus (ten, kur yra tiesioginis kontaktas su dirvožemiu, yra visos sąlygos užsikrėsti helmintais)
· Per naminius gyvūnus (gyvūnų kailis – tai parazitų (askaridžių, spalinių, liamblijų) kiaušinėlių pernešėjas. Nukritę nuo plaukų spalinių kiaušinėliai būna gyvybingi 6 mėnesius ir per dulkes, žaislus, kilimus, naminį apavą gali patekti į žmogaus organizmą. Šuo per drėgną kvėpavimą paskleidžia kiaušinėlius iki 5 m., katė – iki 3 m. Išdžiuvusias gyvūnų išmatas su kirmėlių kiaušinėliais išnešioja vėjas, o mes visa tai įkvepiame kartu su oru ir dulkėmis)
· Per pinigus (ypač pavojingos senos kupiūros, kurios yra tikras įvairių stadijų parazitų, grybelių ir kirmėlių veislynas)
Trumpai tariant, užsikrėsti galima visur ir nuo visko.
Parazitai gali būti aptinkami bet kurioje žmogaus kūno vietoje: plaučiuose, kepenyse, tulžies pūslėje, raumenyse, sąnariuose, virškinamajame trakte, smegenyse, kraujyje, akyse ir net širdyje. Parazitų sukeltų ligų sunkumo spektras svyruoja nuo slaptos, lengvos eigos iki ypatingai sunkios su letaline baigtimi. Silpnumas, apatija, depresija, susierzinimas, dėmesio koncentracijos ir atminties susilpnėjimas, svorio kritimas ar viršsvoris, nuolatinis alkio jausmas, miego sutrikimas, sąnarių ir raumenų skausmai, vidurių pūtimas, laisvumas ar užkietėjimas, pykinimas, alergija – toli gražu ne visas parazitų gyvybinės veiklos rezultatų sąrašas. Parazitų poveikio žmogaus organizmui mechanizmas yra labai įvairiopas ir sukelia daugelį ligų. Taigi, jei sergate lėtinėmis sąnarių, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligomis, nuolatos blogai jaučiatės, nesiseka nustatyti ligos diagnozės, ilgai ir neefektingai gydotės, jus kankina neaiškios kilmės skausmai, odos niežėjimas, alerginiai bėrimai, pasikartojantis karščiavimas su raumenų skausmais – labai tikėtina, kad jūsų organizme gyvena parazitai.
Tik nereikia panikuoti! Parazitai (kirmėlės, grybeliai ir bakterijos) jau ne vieną kartą pateko, patenka ir pateks į kiekvieno be išimties žmogaus organizmą. Ir reikia su šiuo faktu susitaikyti! Nevalia susitaikyti su tuo, kad mūsų organizme būtų sudarytos tinkamos sąlygos jiems gyventi ir veistis! Reikia laiku naudotis adekvačiais, saugiais ir patikimais organizmo apsivalymo nuo parazitų būdais, pasirūpinti tinkama profilaktika.
Labiausiai mūsuose paplitęs parazitozių gydymo būdas – medikamentinis (vermoksas, dekaris, pirantelis, helmintoksas – daugeliui girdėti preparatai nuo kirmėlių). Žmonės taip gydosi metų metus, nes nuolatos yra užsikrėtę („chemija“ neveikia lervučių ir kiaušinėlių, iš kurių vėl išsivysto suaugę parazitai). Toks gydymas padeda išspręsti kai kurias problemas, bet iš esmės nieko nepakeičia. Be to, niekam ne paslaptis, kad cheminiai preparatai turi pašalinį poveikį.
Savarankiškas gydymas dažnai būna nesėkmingas, ypač kai žmogaus organizme yra ne vienas parazitas, o daugiau. Būtinas kompleksinis, sisteminis, mokslinis požiūris. Reikalinga ir kuo tikslesnė diagnostika (išmatų tyrimo dėl kirmėlių kiaušinėlių tikslumas 10-14 proc), nes tuomet gydymas būna efektyvesnis. Šio metu tiksliausiai parazitozės diagnozuojamos biorezonanso būdu. Kuo individualiau bus sudaryta gydymo programa, tuo ji bus efektyvesnė ir mažiau kenksminga. Reikia ne tik sunaikinti ir evakuoti parazitus, bet ir jų lervas, taip pat atstatyti pažeistas organų ir sistemų funkcijas, išvalyti organizmą nuo toksinų, susidariusių yrant žuvusiems parazitams.
Todėl siūlau nesigydyti patiems, o kreiptis į specialistą.
Kitas reikalas – profilaktika. Tai mes galime ir turime daryti patys!
Jei mūsų imuninė sistema veikia puikiai, ji pati susitvarko su daugeliu rūšių parazitų. Taigi, visų pirma, turime stiprinti imunitetą (o kaip tai padaryti, tai jau atskira tema).
Antra, turime laikytis tam tikrų sanitarijos ir higienos taisyklių:
· Būtinai plaukime rankas šiltu vandeniu su muilu grįžę iš lauko, po naudojimosi tualetu.
· Naudokime mažiausiai tris pjaustymo lenteles (vieną duonai, kita augaliniams produktams, trečia mėsai ir žuviai). Pasinaudoję lentele, išsiplaukime rankas su muilu, o paskui su pirštinėmis išplauti kiekvieną lentelę ir perlieti verdančiu vandenių. Peiliai irgi turi turėti savo paskirtį (niekada nepjaustykite duonos peiliu, skirtu mėsai ir žuviai!).
· Visada dezinfekuokime kriauklę po to, kai plovėme joje mėsą ar žuvį.
· Nevaikščiokime namuose apsiavę lauko avalynę (taip pat neleiskime to daryti mūsų svečiams) ir lauke su naminėmis šlepetėmis.
· Grįžę iš pasivaikščiojimo plaukime su muilu naminių gyvūnų letenas.
· Nevartokime žalių gyvulinių produktų (žuvies, mėsos, kiaušinių) be pakankamo prieskonių kiekio (česnakas, imbieras, pipirai, garstyčios, gvazdikėliai), kurie sumažina galimybę parazitams įsitvirtinti mūsų organizme.
· Išsimaudę gamtiniame vandens telkinyje, nusiprauskime po dušu.
· Negerkime vandens iš čiaupo be specialaus paruošimo (filtravimas, struktūravimas, virinimas, jonizavimas sidabro jonais).
Ir trečia, mažiausiai du kartus per metus profilaktiškai apsivalykime nuo parazitų. Geriausiai tam tinka kompleksiniai žoliniai preparatai, maisto papildai, kuriuos jums individualiai galėtų parinkti gydytojas fitoterapeutas arba bendrosios praktikos gydytojas. Siūlyčiau patiems pasidomėti parazitozių profilaktika, nes nuolatos vartoti „chemiją“ tikrai ne išeitis.
Ketvirta, dažniau vartokime produktus, kurių nemėgsta parazitai. Tai žalios ir raudonos spalvos, aštraus ir kartaus skonio maistas, visų pirma, pipirai, svogūnai, česnakai, garstyčios, krienai, pelynas, gvazdikėliai, jūros kopūstai, imbieras, krapai, ramunėlės, graikiniai riešutai. Nemažai žmonių neperneša kai kurių čia išvardytų produktų. Gali būti, kad dėl tokios reakcijos kalti „įnamiai“. Jiems yrant, atsipalaiduoja jų kūnuose buvę toksinai ir kitos medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas.
Ir nebijokime parazitų, bet duokime jiems tinkamą atkirtį!
REGISTRACIJA testavimui telefonu +370 608 46766
DISBAKTERIOZĖ - AR SUSITAIKYSIME?
„Nėra nepagydomų ligų, yra tik žinių stoka.“
Sveikas žarnynas – tikras organizmo bastionas. Moksliškai įrodyta, kad organizmo atsparumas ligoms 70-80% priklauso nuo žarnyno būklės. „Protingos“ bakterijos gina mus nuo ligų sukėlėjų ir kenksmingų medžiagų, aktyvina žarnyno veiklą, sintetina vitaminus, skatina interferono gamybą, tuo užtikrindamos antivirusinę organizmo apsaugą. Viename grame žarnyno turinio gyvena 30-40 mlrd. mikroorganizmų, kurie ne tik dalyvauja maisto virškinime, bet ir aktyviai gamina daugelį vitaminų, imunitetą palaikančias medžiagas, naikina toksinus. Žmogaus virškinimo trakte gyvena apie 500 rūšių bakterijų - mokslininkai apskaičiavo, kad sveikas suaugęs žmogus savyje nešioja iki 3 kg bakterijų.
Bifidobakterijos gyvena žmogaus žarnyne visą gyvenimą. Kuo jų daugiau, tuo geresnė apsauga nuo patogeninės mikrofloros: jos neleidžia mikroorganizmams patekti į viršutines virškinimo trakto dalis ir vidaus organus, palaikydami vietinį žarnyno imunitetą. Be to, bifidobakterijos padeda įsisavinti geležį, kalcį ir vitaminus, sintetinti amino rūgštis ir baltymus.
Laktobakterijos gyvena praktiškai visose virškinimo trakto dalyse, sąveikaudamos su kitais mikroorganizmais ir slopindamos puvimo bakterijas. Jos išskiria pieno rūgštį ir kitas naudingas medžiagas, taip pat saugo žarnyno gleivinę nuo galimo patogeninių mikrobų įsiskverbimo.
Jei naudingų ir kenksmingų bakterijų kovoje laimi pastarosios, atsiranda disbakteriozė. Net 90% suaugusiųjų kenčia nuo žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimo, dažniausiai slaptos jos formos, patys to net neįtardami. Disbakteriozė pažeidžia organizmo vidinę pusiausvyrą ir sukelia įvairius sutrikimus: „nevirškinimą", pykinimą, riaugėjimą, apetito pakitimus, pūtimą, viduriavimą ar užkietėjimą, bei lėtines uždegimines ligas, lėtines infekcijas, ginekologinius susirgimus, sezoninę ar nuolatinę alergiją. Net onkologiniai procesai gali būti siejami su virškinimo sistemos veiklos sutrikimais. Taip pat bendriniai nusiskundimai - silpnumas, galvos svaigimas ar skausmas, „nešvari" oda, blyškumas, dermatitai, spuogai, maišeliai po akimis, celiulitas, depresija, irgi gali būti sąlygoti disbakteriozės.
Kas kaltas?
Disbakteriozė, kaip taisyklė, - įvairių negalavimų pasekmė: pavyzdžiui, lėtinių virškinamojo trakto ligų (gastritas, kolitas, enteritas, opaligė), kepenų ir tulžies pūslės funkcijos sutrikimo, ūmių žarnyno infekcijų, apsinuodijimo maistų ir alergijų. Nėštumas, žindymas, operacijos, narkozė, chemioterapija ir spindulinė terapija ir net stresai taip pat gali sukelti mikrofloros sutrikimus.
Dažna disbakteriozės priežastis – antibiotikai: naikindami ligų sukėlėjus, šie vaistai negaili ir visų kitų žarnyno gyventojų. Ypač pavojingas nekontroliuojamas arba pernelyg ilgas jų vartojimas, savavališkas dozės padidinimas arba, atvirkščiai, gydymo nutraukimas. Kiekvienas antibiotikų gydymo kursas turi būti lydimas bifido- ir priešgrybeliniais preparatų vartojimo.
Rizikuoja ir dirbtinai maitinami kūdikiai: naujagimio žarnynas yra sterilus, jis tik ruošiasi būti apgyvendintas lakto- ir bifidobakterijų. Ankstyvas maitinimas priešpieniu ir motinos pienu padeda išvengti daugelio problemų susijusių su virškinimu ir imunitetu.
Su amžiumi faktorių, mažinančių organizmo apsaugą, vis daugėja: prisideda nepalanki ekologija, blogas vanduo, neteisinga mityba (normalizuoti ją padės dieta pagal kraujo grupę). Žarnynui naudinga gauti daug ląstelienos. Riebaus maisto, praturtinto dirbtiniais dažikliais ir konservantais gausa, atvirkščiai, sutrikdo jo mikroflorą. Nuolatiniai mitybos režimo pažeidimai irgi turi reikšmę: pavyzdžiui, po švenčių organizmas būna priverstas ilgai atsistatinėti po gautų alkoholio bei riebaus ir aštraus maisto dozių.
Praktiškai bet koks gyvenimo sąlygų, įprastos aplinkos pasikeitimas gali išprovokuoti skrandžio ir žarnyno mikrofloros pokyčius. Netgi persikraustymas į kitą vietovę su neįprastu vandeniu pažeis mikrofloros balansą ir sukels patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi.
Nugalėti priešą
Atsiradus disbakteriozei jau nesvarbu, kaip „gerai" maitinamės, kokius vitaminus ar papildus vartojame, kokią kosmetiką naudojame - viskas bus neefektyvu.
Norint išgydyti disbakteriozę, visų pirma reikia atstatyti normalią žarnyno mikroflorą. Būtina pasidaryti biorezonansinę diagnostiką, pagal kurios rezultatus bus paskirtas gydymo kursas. Iš pradžių reikia pašalinti kenksmingų bakterijų ir grybelių perteklių, išnaikinti parazitus, o po to atstatyti normalią pusiausvyrą taisyklingos mitybos, gerųjų bakterijų, saugių vaistų pagalba.Svarbus gydymo etapas – organizmo savireguliacijos stimuliavimas, imuniteto stiprinimas.
Po pagrindinio gydymo kurso svarbu palaikyti normalios žarnyno floros gyvybingumą biologiškai aktyviais maisto produktais: jogurtais su biokultūrų kompleksais, kitais pieno produktais, turinčiais bifido- arba laktobakterijas, tinkamai maisto papildais.
Būsenos, kurių atveju reikėtų susirūpinti žarnyno mikrofloros atstatymu:
- Užkietėjimai, nuolatinis vidurius laisvinančių vaistų poreikis
- Dažni galvos skausmai
- Odos problemos (spuogai, egzema, psoriazė ir kt.)
- Dažni peršalimai, infekcinės ligos
- Blogas burnos, prakaito, kūno kvapas
- Lėtinės alerginės ligos, astma
- Viršsvoris, celiulitas
- Disbakteriozė, kandidozė
